neįsigalvokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįsigalvokime (neig. sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįsigalvoju	neįsigalvojau	neįsigalvodavau	neįsigalvosiu
tu	neįsigalvoji	neįsigalvojai	neįsigalvodavai	neįsigalvosi
jis, ji	neįsigalvoja	neįsigalvojo	neįsigalvodavo	neįsigalvos
mes	neįsigalvojame, neįsigalvojam	neįsigalvojome, neįsigalvojom	neįsigalvodavome, neįsigalvodavom	neįsigalvosime, neįsigalvosim
jūs	neįsigalvojate, neįsigalvojat	neįsigalvojote, neįsigalvojot	neįsigalvodavote, neįsigalvodavot	neįsigalvosite, neįsigalvosit
jie, jos	neįsigalvoja	neįsigalvojo	neįsigalvodavo	neįsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįsigalvočiau		neįsigalvotumėme, neįsigalvotumėm, neįsigalvotume
2 asm.	neįsigalvotumei, neįsigalvotum		neįsigalvotumėte, neįsigalvotumėt
3 asm.	neįsigalvotų		neįsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįsigalvokime, neįsigalvokim
2 asm.	neįsigalvoki, neįsigalvok		neįsigalvokite, neįsigalvokit
3 asm.	teneįsigalvoja, teneįsigalvojie		teneįsigalvoja, teneįsigalvojie

• žr. pagr. f. neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-ki-me

neįsigalvokime

Etimologija

<= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---