įsigalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsigalvoti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsigalvoju	įsigalvojau	įsigalvodavau	įsigalvosiu
tu	įsigalvoji	įsigalvojai	įsigalvodavai	įsigalvosi
jis, ji	įsigalvoja	įsigalvojo	įsigalvodavo	įsigalvos
mes	įsigalvojame, įsigalvojam	įsigalvojome, įsigalvojom	įsigalvodavome, įsigalvodavom	įsigalvosime, įsigalvosim
jūs	įsigalvojate, įsigalvojat	įsigalvojote, įsigalvojot	įsigalvodavote, įsigalvodavot	įsigalvosite, įsigalvosit
jie, jos	įsigalvoja	įsigalvojo	įsigalvodavo	įsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsigalvočiau		įsigalvotumėme, įsigalvotumėm, įsigalvotume
2 asm.	įsigalvotumei, įsigalvotum		įsigalvotumėte, įsigalvotumėt
3 asm.	įsigalvotų		įsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsigalvokime, įsigalvokim
2 asm.	įsigalvoki, įsigalvok		įsigalvokite, įsigalvokit
3 asm.	teįsigalvoja, teįsigalvojie		teįsigalvoja, teįsigalvojie

• žr. pagr. f. įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsigalvojąs, įsigalvojantis, įsigalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsigalvojęs, įsigalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsigalvodavęs, įsigalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsigalvosiąs, įsigalvosiantis, įsigalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsigalvojamas, įsigalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsigalvotas, įsigalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsigalvosimas, įsigalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsigalvotinas, įsigalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: įsigalvojant, įsigalvojus, įsigalvodavus, įsigalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsigalvodamas, įsigalvodama.
• taip pat žr. bdn.: įsigalvote, įsigalvotinai.
• Skiemenys: į-si-gal-vo-ti

įsigalvoti

1. galvojant įsigilinti:
   • Nė miegas neima, kai taip dideliai įsigalvoji.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    įsigalvoti: bendrai

neįsigalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsigalvoti: Išvestiniai žodžiai

neįsigalvoti (lt) (neig. sangrž.)

įsigalvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įsigalvoti: bendrai

---

Dalyvis

įsigalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigalvotas, mot. g. įsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvotas	įsigalvoti	įsigalvota	įsigalvotos	įsigalvota	-
kilm.	įsigalvoto	įsigalvotų	įsigalvotos	įsigalvotų	-	-
naud.	įsigalvotam	įsigalvotiems	įsigalvotai	įsigalvotoms	-	-
gal.	įsigalvotą	įsigalvotus	įsigalvotą	įsigalvotas	-	-
įnag.	įsigalvotu	įsigalvotais	įsigalvota	įsigalvotomis	-	-
viet.	įsigalvotame	įsigalvotuose	įsigalvotoje	įsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigalvotasis	įsigalvotieji	įsigalvotoji	įsigalvotosios	-	-
kilm.	įsigalvotojo	įsigalvotųjų	įsigalvotosios	įsigalvotųjų	-	-
naud.	įsigalvotajam	įsigalvotiesiems	įsigalvotajai	įsigalvotosioms	-	-
gal.	įsigalvotąjį	įsigalvotuosius	įsigalvotąją	įsigalvotąsias	-	-
įnag.	įsigalvotuoju	įsigalvotaisiais	įsigalvotąja	įsigalvotosiomis	-	-
viet.	įsigalvotajame	įsigalvotuosiuose	įsigalvotojoje	įsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigalvotas, mot. g. įsigalvota.
• Skiemenys: į-si-gal-vo-ti

įsigalvoti

1. tas, kurį įsigalvojo

Etimologija

<= įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---