neįsigalvotai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsigalvotai (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsigalvotas, mot. g. neįsigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvotas	neįsigalvoti	neįsigalvota	neįsigalvotos	neįsigalvota	-
kilm.	neįsigalvoto	neįsigalvotų	neįsigalvotos	neįsigalvotų	-	-
naud.	neįsigalvotam	neįsigalvotiems	neįsigalvotai	neįsigalvotoms	-	-
gal.	neįsigalvotą	neįsigalvotus	neįsigalvotą	neįsigalvotas	-	-
įnag.	neįsigalvotu	neįsigalvotais	neįsigalvota	neįsigalvotomis	-	-
viet.	neįsigalvotame	neįsigalvotuose	neįsigalvotoje	neįsigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsigalvotasis	neįsigalvotieji	neįsigalvotoji	neįsigalvotosios	-	-
kilm.	neįsigalvotojo	neįsigalvotųjų	neįsigalvotosios	neįsigalvotųjų	-	-
naud.	neįsigalvotajam	neįsigalvotiesiems	neįsigalvotajai	neįsigalvotosioms	-	-
gal.	neįsigalvotąjį	neįsigalvotuosius	neįsigalvotąją	neįsigalvotąsias	-	-
įnag.	neįsigalvotuoju	neįsigalvotaisiais	neįsigalvotąja	neįsigalvotosiomis	-	-
viet.	neįsigalvotajame	neįsigalvotuosiuose	neįsigalvotojoje	neįsigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsigalvotas, mot. g. neįsigalvota.
• Skiemenys: ne-į-si-gal-vo-tai

neįsigalvotai

1. ta, kurią neįsigalvojo

Etimologija

<= neįsigalvoti, neįsigalvoja, neįsigalvojo <= ne- + įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo <= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---