neįraginti
Išvaizda
Veiksmažodis
[taisyti]- žr. pagr. f. neįraginti, neįragina, neįragino
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįraginąs, neįraginantis, neįraginanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįraginęs, neįraginusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįragindavęs, neįragindavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįraginsiąs, neįraginsiantis, neįraginsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįraginamas, neįraginama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįragintas, neįraginta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįraginsimas, neįraginsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: neįragintinas, neįragintina.
- taip pat žr. pdlv.: neįraginant, neįraginus, neįragindavus, neįraginsiant.
- taip pat žr. psdlv.: neįragindamas, neįragindama.
- taip pat žr. bdn.: neįraginte, neįragintinai.
- Skiemenys: ne-į-ra-gin-ti
- priešingas veiksmas veiksmui: įraginti.
Etimologija
[taisyti]<= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino
Antonimai
[taisyti] neįraginti: bendrai
Išvestiniai žodžiai
[taisyti] neįraginti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
[taisyti] neįraginti: bendrai
Dalyvis
[taisyti]- žr. pagr. f. vyr. g. neįragintas, mot. g. neįraginta.
- Skiemenys: ne-į-ra-gin-ti
- tas, kurį neįragino
Etimologija
[taisyti]<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino