neįraginęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįraginęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįraginęs, mot. g. neįraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginęs	neįraginę	neįraginusi, neįraginus	neįraginusios	-	neįraginę
kilm.	neįraginusio	neįraginusių	neįraginusios	neįraginusių	-	-
naud.	neįraginusiam	neįraginusiems	neįraginusiai	neįraginusioms	-	-
gal.	neįraginusį	neįraginusius	neįraginusią	neįraginusias	-	-
įnag.	neįraginusiu	neįraginusiais	neįraginusia	neįraginusiomis	-	-
viet.	neįraginusiame	neįraginusiuose	neįraginusioje	neįraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginusysis	neįraginusieji	neįraginusioji	neįraginusiosios	-	-
kilm.	neįraginusiojo	neįraginusiųjų	neįraginusiosios	neįraginusiųjų	-	-
naud.	neįraginusiajam	neįraginusiesiems	neįraginusiajai	neįraginusiosioms	-	-
gal.	neįraginusįjį	neįraginusiuosius	neįraginusiąją	neįraginusiąsias	-	-
įnag.	neįraginusiuoju	neįraginusiaisiais	neįraginusiąja	neįraginusiosiomis	-	-
viet.	neįraginusiajame	neįraginusiuosiuose	neįraginusiojoje	neįraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįraginusi.
• Skiemenys: ne-į-ra-gi-nęs

neįraginęs

1. tas, kuris neįragino

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neįraginęs: bendrai

įraginęs (lt)

Vertimai

  neįraginęs: bendrai

---