neįraginama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįraginama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįraginamas, mot. g. neįraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginamas	neįraginami	neįraginama	neįraginamos	neįraginama	-
kilm.	neįraginamo	neįraginamų	neįraginamos	neįraginamų	-	-
naud.	neįraginamam	neįraginamiems	neįraginamai	neįraginamoms	-	-
gal.	neįraginamą	neįraginamus	neįraginamą	neįraginamas	-	-
įnag.	neįraginamu	neįraginamais	neįraginama	neįraginamomis	-	-
viet.	neįraginamame	neįraginamuose	neįraginamoje	neįraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįraginamasis	neįraginamieji	neįraginamoji	neįraginamosios	-	-
kilm.	neįraginamojo	neįraginamųjų	neįraginamosios	neįraginamųjų	-	-
naud.	neįraginamajam	neįraginamiesiems	neįraginamajai	neįraginamosioms	-	-
gal.	neįraginamąjį	neįraginamuosius	neįraginamąją	neįraginamąsias	-	-
įnag.	neįraginamuoju	neįraginamaisiais	neįraginamąja	neįraginamosiomis	-	-
viet.	neįraginamajame	neįraginamuosiuose	neįraginamojoje	neįraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįraginamas.
• Skiemenys: ne-į-ra-gi-na-ma

neįraginama

1. ta, kurią neįragina

Etimologija

<= neįraginti, neįragina, neįragino <= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neįraginama: bendrai

įraginama (lt)

Vertimai

  neįraginama: bendrai

---