neįragintumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįragintumėm (neig. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįraginti, neįragina, neįragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįraginu	neįraginau	neįragindavau	neįraginsiu
tu	neįragini	neįraginai	neįragindavai	neįraginsi
jis, ji	neįragina	neįragino	neįragindavo	neįragins
mes	neįraginame, neįraginam	neįraginome, neįraginom	neįragindavome, neįragindavom	neįraginsime, neįraginsim
jūs	neįraginate, neįraginat	neįraginote, neįraginot	neįragindavote, neįragindavot	neįraginsite, neįraginsit
jie, jos	neįragina	neįragino	neįragindavo	neįragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįraginčiau		neįragintumėme, neįragintumėm, neįragintume
2 asm.	neįragintumei, neįragintum		neįragintumėte, neįragintumėt
3 asm.	neįragintų		neįragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįraginkime, neįraginkim
2 asm.	neįraginki, neįragink		neįraginkite, neįraginkit
3 asm.	teneįragina, teneįraginie		teneįragina, teneįraginie

• žr. pagr. f. neįraginti, neįragina, neįragino
• Skiemenys: ne-į-ra-gin-tu-mėm

neįragintumėm

Etimologija

<= ne- + įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---