neįnervinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįnervinti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįnervinti, neįnervina, neįnervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįnervinu	neįnervinau	neįnervindavau	neįnervinsiu
tu	neįnervini	neįnervinai	neįnervindavai	neįnervinsi
jis, ji	neįnervina	neįnervino	neįnervindavo	neįnervins
mes	neįnerviname, neįnervinam	neįnervinome, neįnervinom	neįnervindavome, neįnervindavom	neįnervinsime, neįnervinsim
jūs	neįnervinate, neįnervinat	neįnervinote, neįnervinot	neįnervindavote, neįnervindavot	neįnervinsite, neįnervinsit
jie, jos	neįnervina	neįnervino	neįnervindavo	neįnervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįnervinčiau		neįnervintumėme, neįnervintumėm, neįnervintume
2 asm.	neįnervintumei, neįnervintum		neįnervintumėte, neįnervintumėt
3 asm.	neįnervintų		neįnervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįnervinkime, neįnervinkim
2 asm.	neįnervinki, neįnervink		neįnervinkite, neįnervinkit
3 asm.	teneįnervina, teneįnervinie		teneįnervina, teneįnervinie

• žr. pagr. f. neįnervinti, neįnervina, neįnervino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįnervinąs, neįnervinantis, neįnervinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįnervinęs, neįnervinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįnervindavęs, neįnervindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįnervinsiąs, neįnervinsiantis, neįnervinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįnervinamas, neįnervinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįnervintas, neįnervinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįnervinsimas, neįnervinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįnervintinas, neįnervintina.
• taip pat žr. pdlv.: neįnervinant, neįnervinus, neįnervindavus, neįnervinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįnervindamas, neįnervindama.
• taip pat žr. bdn.: neįnervinte, neįnervintinai.
• Skiemenys: ne-į-ner-vin-ti

neįnervinti

1. priešingas veiksmas veiksmui: įnervinti.

Etimologija

<= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    neįnervinti: bendrai

įnervinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįnervinti: Išvestiniai žodžiai

neįnervinimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neįnervinti: bendrai

---

Dalyvis

neįnervinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervintas, mot. g. neįnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervintas	neįnervinti	neįnervinta	neįnervintos	neįnervinta	-
kilm.	neįnervinto	neįnervintų	neįnervintos	neįnervintų	-	-
naud.	neįnervintam	neįnervintiems	neįnervintai	neįnervintoms	-	-
gal.	neįnervintą	neįnervintus	neįnervintą	neįnervintas	-	-
įnag.	neįnervintu	neįnervintais	neįnervinta	neįnervintomis	-	-
viet.	neįnervintame	neįnervintuose	neįnervintoje	neįnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervintasis	neįnervintieji	neįnervintoji	neįnervintosios	-	-
kilm.	neįnervintojo	neįnervintųjų	neįnervintosios	neįnervintųjų	-	-
naud.	neįnervintajam	neįnervintiesiems	neįnervintajai	neįnervintosioms	-	-
gal.	neįnervintąjį	neįnervintuosius	neįnervintąją	neįnervintąsias	-	-
įnag.	neįnervintuoju	neįnervintaisiais	neįnervintąja	neįnervintosiomis	-	-
viet.	neįnervintajame	neįnervintuosiuose	neįnervintojoje	neįnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįnervintas, mot. g. neįnervinta.
• Skiemenys: ne-į-ner-vin-ti

neįnervinti

1. tas, kurį neįnervino

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---