neįnervinto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįnervinto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįnervintas, mot. g. neįnervinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervintas	neįnervinti	neįnervinta	neįnervintos	neįnervinta	-
kilm.	neįnervinto	neįnervintų	neįnervintos	neįnervintų	-	-
naud.	neįnervintam	neįnervintiems	neįnervintai	neįnervintoms	-	-
gal.	neįnervintą	neįnervintus	neįnervintą	neįnervintas	-	-
įnag.	neįnervintu	neįnervintais	neįnervinta	neįnervintomis	-	-
viet.	neįnervintame	neįnervintuose	neįnervintoje	neįnervintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįnervintasis	neįnervintieji	neįnervintoji	neįnervintosios	-	-
kilm.	neįnervintojo	neįnervintųjų	neįnervintosios	neįnervintųjų	-	-
naud.	neįnervintajam	neįnervintiesiems	neįnervintajai	neįnervintosioms	-	-
gal.	neįnervintąjį	neįnervintuosius	neįnervintąją	neįnervintąsias	-	-
įnag.	neįnervintuoju	neįnervintaisiais	neįnervintąja	neįnervintosiomis	-	-
viet.	neįnervintajame	neįnervintuosiuose	neįnervintojoje	neįnervintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįnervintas, mot. g. neįnervinta.
• Skiemenys: ne-į-ner-vin-to

neįnervinto

1. tas, kurį neįnervino

Etimologija

<= neįnervinti, neįnervina, neįnervino <= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---