neįnervintum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįnervintum (neig. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįnervinti, neįnervina, neįnervino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįnervinu	neįnervinau	neįnervindavau	neįnervinsiu
tu	neįnervini	neįnervinai	neįnervindavai	neįnervinsi
jis, ji	neįnervina	neįnervino	neįnervindavo	neįnervins
mes	neįnerviname, neįnervinam	neįnervinome, neįnervinom	neįnervindavome, neįnervindavom	neįnervinsime, neįnervinsim
jūs	neįnervinate, neįnervinat	neįnervinote, neįnervinot	neįnervindavote, neįnervindavot	neįnervinsite, neįnervinsit
jie, jos	neįnervina	neįnervino	neįnervindavo	neįnervins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįnervinčiau		neįnervintumėme, neįnervintumėm, neįnervintume
2 asm.	neįnervintumei, neįnervintum		neįnervintumėte, neįnervintumėt
3 asm.	neįnervintų		neįnervintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįnervinkime, neįnervinkim
2 asm.	neįnervinki, neįnervink		neįnervinkite, neįnervinkit
3 asm.	teneįnervina, teneįnervinie		teneįnervina, teneįnervinie

• žr. pagr. f. neįnervinti, neįnervina, neįnervino
• Skiemenys: ne-į-ner-vin-tum

neįnervintum

Etimologija

<= ne- + įnervinti, įnervina, įnervino <= į- + nervinti, nervina, nervino

---