neįmąstyti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįmąstyti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįmąstau	neįmąsčiau	neįmąstydavau	neįmąstysiu
tu	neįmąstai	neįmąstei	neįmąstydavai	neįmąstysi
jis, ji	neįmąsto	neįmąstė	neįmąstydavo	neįmąstys
mes	neįmąstome, neįmąstom	neįmąstėme, neįmąstėm	neįmąstydavome, neįmąstydavom	neįmąstysime, neįmąstysim
jūs	neįmąstote, neįmąstot	neįmąstėte, neįmąstėt	neįmąstydavote, neįmąstydavot	neįmąstysite, neįmąstysit
jie, jos	neįmąsto	neįmąstė	neįmąstydavo	neįmąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįmąstyčiau		neįmąstytumėme, neįmąstytumėm, neįmąstytume
2 asm.	neįmąstytumei, neįmąstytum		neįmąstytumėte, neįmąstytumėt
3 asm.	neįmąstytų		neįmąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįmąstykime, neįmąstykim
2 asm.	neįmąstyki, neįmąstyk		neįmąstykite, neįmąstykit
3 asm.	teneįmąsto, teneįmąstai		teneįmąsto, teneįmąstai

• žr. pagr. f. neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįmąstąs, neįmąstantis, neįmąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįmąstęs, neįmąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįmąstydavęs, neįmąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįmąstysiąs, neįmąstysiantis, neįmąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįmąstomas, neįmąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįmąstytas, neįmąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįmąstysimas, neįmąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįmąstytinas, neįmąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: neįmąstant, neįmąsčius, neįmąstydavus, neįmąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįmąstydamas, neįmąstydama.
• taip pat žr. bdn.: neįmąstyte, neįmąstytinai.
• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-ti

neįmąstyti (nevart.) (sen.)

• Neįmąstyti, tai ir žvirblis apgaus.

Etimologija

<= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Antonimai

    neįmąstyti: bendrai

įmąstyti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neįmąstyti: Išvestiniai žodžiai

neįmąstymas (lt) neįmąstytojas (lt) (vyr. g.)

neįmąstytoja (lt) (mot. g.) neįsimąstyti (lt)

Vertimai

  neįmąstyti: bendrai

---

Dalyvis

neįmąstyti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmąstytas, mot. g. neįmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytas	neįmąstyti	neįmąstyta	neįmąstytos	neįmąstyta	-
kilm.	neįmąstyto	neįmąstytų	neįmąstytos	neįmąstytų	-	-
naud.	neįmąstytam	neįmąstytiems	neįmąstytai	neįmąstytoms	-	-
gal.	neįmąstytą	neįmąstytus	neįmąstytą	neįmąstytas	-	-
įnag.	neįmąstytu	neįmąstytais	neįmąstyta	neįmąstytomis	-	-
viet.	neįmąstytame	neįmąstytuose	neįmąstytoje	neįmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytasis	neįmąstytieji	neįmąstytoji	neįmąstytosios	-	-
kilm.	neįmąstytojo	neįmąstytųjų	neįmąstytosios	neįmąstytųjų	-	-
naud.	neįmąstytajam	neįmąstytiesiems	neįmąstytajai	neįmąstytosioms	-	-
gal.	neįmąstytąjį	neįmąstytuosius	neįmąstytąją	neįmąstytąsias	-	-
įnag.	neįmąstytuoju	neįmąstytaisiais	neįmąstytąja	neįmąstytosiomis	-	-
viet.	neįmąstytajame	neįmąstytuosiuose	neįmąstytojoje	neįmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmąstytas, mot. g. neįmąstyta.
• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-ti

neįmąstyti (nevart.) (sen.)

1. tas, kurį neįmąstė

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

---