neįmąstytina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmąstytina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmąstytinas, mot. g. neįmąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytinas	neįmąstytini	neįmąstytina	neįmąstytinos	neįmąstytina	-
kilm.	neįmąstytino	neįmąstytinų	neįmąstytinos	neįmąstytinų	-	-
naud.	neįmąstytinam	neįmąstytiniems	neįmąstytinai	neįmąstytinoms	-	-
gal.	neįmąstytiną	neįmąstytinus	neįmąstytiną	neįmąstytinas	-	-
įnag.	neįmąstytinu	neįmąstytinais	neįmąstytina	neįmąstytinomis	-	-
viet.	neįmąstytiname	neįmąstytinuose	neįmąstytinoje	neįmąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytinasis	neįmąstytinieji	neįmąstytinoji	neįmąstytinosios	-	-
kilm.	neįmąstytinojo	neįmąstytinųjų	neįmąstytinosios	neįmąstytinųjų	-	-
naud.	neįmąstytinajam	neįmąstytiniesiems	neįmąstytinajai	neįmąstytinosioms	-	-
gal.	neįmąstytinąjį	neįmąstytinuosius	neįmąstytinąją	neįmąstytinąsias	-	-
įnag.	neįmąstytinuoju	neįmąstytinaisiais	neįmąstytinąja	neįmąstytinosiomis	-	-
viet.	neįmąstytinajame	neįmąstytinuosiuose	neįmąstytinojoje	neįmąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmąstytinas.
• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-ti-na

neįmąstytina (sen.) (nevart.)

1. ta, dėl kurios reikia neįmąstyti

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstytina: bendrai

---