įmąsto

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įmąsto (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įmąstyti, įmąsto, įmąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įmąstau	įmąsčiau	įmąstydavau	įmąstysiu
tu	įmąstai	įmąstei	įmąstydavai	įmąstysi
jis, ji	įmąsto	įmąstė	įmąstydavo	įmąstys
mes	įmąstome, įmąstom	įmąstėme, įmąstėm	įmąstydavome, įmąstydavom	įmąstysime, įmąstysim
jūs	įmąstote, įmąstot	įmąstėte, įmąstėt	įmąstydavote, įmąstydavot	įmąstysite, įmąstysit
jie, jos	įmąsto	įmąstė	įmąstydavo	įmąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įmąstyčiau		įmąstytumėme, įmąstytumėm, įmąstytume
2 asm.	įmąstytumei, įmąstytum		įmąstytumėte, įmąstytumėt
3 asm.	įmąstytų		įmąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įmąstykime, įmąstykim
2 asm.	įmąstyki, įmąstyk		įmąstykite, įmąstykit
3 asm.	teįmąsto, teįmąstai		teįmąsto, teįmąstai

• žr. pagr. f. įmąstyti, įmąsto, įmąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įmąstąs, įmąstantis, įmąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įmąstęs, įmąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įmąstydavęs, įmąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įmąstysiąs, įmąstysiantis, įmąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įmąstomas, įmąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įmąstytas, įmąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įmąstysimas, įmąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įmąstytinas, įmąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: įmąstant, įmąsčius, įmąstydavus, įmąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: įmąstydamas, įmąstydama.
• taip pat žr. bdn.: įmąstyte, įmąstytinai.
• Skiemenys: į-mąs-to

įmąsto (sen.) (nevart.)

Etimologija

<= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  įmąsto: bendrai

---