neįmąstytas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmąstytas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmąstytas, mot. g. neįmąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytas	neįmąstyti	neįmąstyta	neįmąstytos	neįmąstyta	-
kilm.	neįmąstyto	neįmąstytų	neįmąstytos	neįmąstytų	-	-
naud.	neįmąstytam	neįmąstytiems	neįmąstytai	neįmąstytoms	-	-
gal.	neįmąstytą	neįmąstytus	neįmąstytą	neįmąstytas	-	-
įnag.	neįmąstytu	neįmąstytais	neįmąstyta	neįmąstytomis	-	-
viet.	neįmąstytame	neįmąstytuose	neįmąstytoje	neįmąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytasis	neįmąstytieji	neįmąstytoji	neįmąstytosios	-	-
kilm.	neįmąstytojo	neįmąstytųjų	neįmąstytosios	neįmąstytųjų	-	-
naud.	neįmąstytajam	neįmąstytiesiems	neįmąstytajai	neįmąstytosioms	-	-
gal.	neįmąstytąjį	neįmąstytuosius	neįmąstytąją	neįmąstytąsias	-	-
įnag.	neįmąstytuoju	neįmąstytaisiais	neįmąstytąja	neįmąstytosiomis	-	-
viet.	neįmąstytajame	neįmąstytuosiuose	neįmąstytojoje	neįmąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neįmąstyta.
• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-tas

neįmąstytas (sen.) (nevart.)

1. tas, kurį neįmąstė

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstytas: bendrai

---