prakilti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prakilti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prakilti, prakyla, prakilo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prakylu	prakilau	prakildavau	prakilsiu
tu	prakyli	prakilai	prakildavai	prakilsi
jis, ji	prakyla	prakilo	prakildavo	prakils
mes	prakylame, prakylam	prakilome, prakilom	prakildavome, prakildavom	prakilsime, prakilsim
jūs	prakylate, prakylat	prakilote, prakilot	prakildavote, prakildavot	prakilsite, prakilsit
jie, jos	prakyla	prakilo	prakildavo	prakils
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prakilčiau		prakiltumėme, prakiltumėm, prakiltume
2 asm.	prakiltumei, prakiltum		prakiltumėte, prakiltumėt
3 asm.	prakiltų		prakiltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		prakilkime, prakilkim
2 asm.	prakilki, prakilk		prakilkite, prakilkit
3 asm.	teprakyla, teprakylie		teprakyla, teprakylie

• žr. pagr. f. prakilti, prakyla, prakilo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prakyląs, prakylantis, prakylanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: prakilęs, prakilusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prakildavęs, prakildavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prakilsiąs, prakilsiantis, prakilsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prakylamas, prakylama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prakiltas, prakilta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prakilsimas, prakilsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prakiltinas, prakiltina.
• taip pat žr. pdlv.: prakylant, prakilus, prakildavus, prakilsiant.
• taip pat žr. psdlv.: prakildamas, prakildama.
• taip pat žr. bdn.: prakilte, prakiltinai.
• Skiemenys: pra-kil-ti

prakilti

1. sukilti iš miego:
   • Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė.
2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti:
   • Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis prakìltų, tai būtų pasiutęs.

Etimologija

<= pra- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    prakilti: bendrai

neprakilti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prakilti: Išvestiniai žodžiai

neprakilti (lt) (neig. )

prakilimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  prakilti: bendrai

---

Dalyvis

prakilti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prakiltas, mot. g. prakilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltas	prakilti	prakilta	prakiltos	prakilta	-
kilm.	prakilto	prakiltų	prakiltos	prakiltų	-	-
naud.	prakiltam	prakiltiems	prakiltai	prakiltoms	-	-
gal.	prakiltą	prakiltus	prakiltą	prakiltas	-	-
įnag.	prakiltu	prakiltais	prakilta	prakiltomis	-	-
viet.	prakiltame	prakiltuose	prakiltoje	prakiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltasis	prakiltieji	prakiltoji	prakiltosios	-	-
kilm.	prakiltojo	prakiltųjų	prakiltosios	prakiltųjų	-	-
naud.	prakiltajam	prakiltiesiems	prakiltajai	prakiltosioms	-	-
gal.	prakiltąjį	prakiltuosius	prakiltąją	prakiltąsias	-	-
įnag.	prakiltuoju	prakiltaisiais	prakiltąja	prakiltosiomis	-	-
viet.	prakiltajame	prakiltuosiuose	prakiltojoje	prakiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prakiltas, mot. g. prakilta.
• Skiemenys: pra-kil-ti

prakilti

1. tas, kurį prakilo

Etimologija

<= prakilti, prakyla, prakilo <= pra- + kilti, kyla, kilo

---