išvogdavo

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvogdavo (vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvogti, išvagia, išvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvagiu	išvogiau	išvogdavau	išvogsiu
tu	išvagi	išvogei	išvogdavai	išvogsi
jis, ji	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
mes	išvagiame, išvagiam	išvogėme, išvogėm	išvogdavome, išvogdavom	išvogsime, išvogsim
jūs	išvagiate, išvagiat	išvogėte, išvogėt	išvogdavote, išvogdavot	išvogsite, išvogsit
jie, jos	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvogčiau		išvogtumėme, išvogtumėm, išvogtume
2 asm.	išvogtumei, išvogtum		išvogtumėte, išvogtumėt
3 asm.	išvogtų		išvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvokime, išvokim
2 asm.	išvoki, išvok		išvokite, išvokit
3 asm.	teišvagia, teišvagie		teišvagia, teišvagie

• žr. pagr. f. išvogti, išvagia, išvogė
• Skiemenys: iš-vog-da-vo

išvogdavo

Etimologija

<= iš- + vogti, vagia, vogė

---