išvagia

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvagia (vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvogti, išvagia, išvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvagiu	išvogiau	išvogdavau	išvogsiu
tu	išvagi	išvogei	išvogdavai	išvogsi
jis, ji	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
mes	išvagiame, išvagiam	išvogėme, išvogėm	išvogdavome, išvogdavom	išvogsime, išvogsim
jūs	išvagiate, išvagiat	išvogėte, išvogėt	išvogdavote, išvogdavot	išvogsite, išvogsit
jie, jos	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvogčiau		išvogtumėme, išvogtumėm, išvogtume
2 asm.	išvogtumei, išvogtum		išvogtumėte, išvogtumėt
3 asm.	išvogtų		išvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvokime, išvokim
2 asm.	išvoki, išvok		išvokite, išvokit
3 asm.	teišvagia, teišvagie		teišvagia, teišvagie

• žr. pagr. f. išvogti, išvagia, išvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išvagiąs, išvagiantis, išvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išvogęs, išvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išvogdavęs, išvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išvogsiąs, išvogsiantis, išvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išvagiamas, išvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išvogtas, išvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išvogsimas, išvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išvogtinas, išvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: išvagiant, išvogus, išvogdavus, išvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išvogdamas, išvogdama.
• taip pat žr. bdn.: išvogte, išvogtinai.
• Skiemenys: iš-va-gia

išvagia

1. neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti:
   • Įlindo pro langą ir ìšvogė laikrodį.
2. pagrobti iš patalpos (žmogų):
   • Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies?
3. (prk.) slapta išsivesti norint tuoktis:
   • Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgti.
4. pavogti, pasiimti svetimą:
   • Tu muno porą arklelių ìšvogei.
5. vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti:
   • Jie malkų neturi, tai mums 'išvõgs ir kūrens sau.
6. išeikvoti, ištuštinti vagiant:
   • Išvõgti kasą.
7. apvogti (viską iš namų išnešant):
   • Ir mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs.
8. kurį laiką vogti:
   • Šešis metus ìšvogė, ir nieko nebuvo.

Etimologija

<= iš- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    išvagia: bendrai

neišvagia (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išvagia: Išvestiniai žodžiai

išvogimas (lt) (vyr. g.)

neišvogti (lt) (neig. )

Vertimai

  išvagia: bendrai

---