atsimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsimokėti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsimoku	atsimokėjau	atsimokėdavau	atsimokėsiu
tu	atsimoki	atsimokėjai	atsimokėdavai	atsimokėsi
jis, ji	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
mes	atsimokame, atsimokam	atsimokėjome, atsimokėjom	atsimokėdavome, atsimokėdavom	atsimokėsime, atsimokėsim
jūs	atsimokate, atsimokat	atsimokėjote, atsimokėjot	atsimokėdavote, atsimokėdavot	atsimokėsite, atsimokėsit
jie, jos	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsimokėčiau		atsimokėtumėme, atsimokėtumėm, atsimokėtume
2 asm.	atsimokėtumei, atsimokėtum		atsimokėtumėte, atsimokėtumėt
3 asm.	atsimokėtų		atsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsimokėkime, atsimokėkim
2 asm.	atsimokėki, atsimokėk		atsimokėkite, atsimokėkit
3 asm.	teatsimoka, teatsimokie		teatsimoka, teatsimokie

• žr. pagr. f. atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: atsimokąs, atsimokantis, atsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: atsimokėjęs, atsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: atsimokėdavęs, atsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: atsimokėsiąs, atsimokėsiantis, atsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: atsimokamas, atsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: atsimokėtas, atsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: atsimokėsimas, atsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: atsimokėtinas, atsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: atsimokant, atsimokėjus, atsimokėdavus, atsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: atsimokėdamas, atsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: atsimokėte, atsimokėtinai.
• Skiemenys: at-si-mo-kė-ti

atsimokėti

1. duoti pinigus ar kitokias vertybes, atsilyginant už ką, atsiteisiant:
   • Lažo jos vyro namai neėjo, atsimokėdami pinigais.
2. pateisinti įdėtą triūsą, lėšas:
   • Bitėm ką duodi [cukraus], tai paskui jos atsimóka.
3. atiduoti priklausomą dalį, pamokėti:
   • Kas pasiliko į ūkį, tas turėjo atsimokė́ti.
4. (prk.) atlyginti, atsiteisti kokiu veiksmu už kieno padarytą veiksmą:
   • Už gerą visada blogumu atsimokama.
5. būti pelningam, apsimokėti:
   • Šimet neatsimóka bulbes parduoti: pigiai moka.

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Sinonimai

    atsimokėti: bendrai

atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atpildyti (lt) (šnek.) padengti (lt) atpelnyti (lt) (nevart.)

premijuoti (lt) kompensuoti (lt) atkeršyti (lt) atgiežti (lt) atsigauti (lt) (šnek.) atsigriebti (lt) (šnek.) atmonyti (lt) (nevart.) atpėtuoti (lt) (nevart.)

Antonimai

    atsimokėti: bendrai

neatsimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    atsimokėti: Išvestiniai žodžiai

atsimokėjimas (lt) (vyr. g.) atsimokėtojas (lt) (vyr. g.)

atsimokėtoja (lt) (mot. g.) neatsimokėti (lt) (neig. sangrž.)

Išraiškos arba posakiai

    atsimokėti: Išraiškos arba posakiai

atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atsilyginti (lt) atsimokėti (lt) užsimokėti (lt) atpildyti (lt) (šnek.) padengti (lt) atpelnyti (lt) (nevart.)

premijuoti (lt) kompensuoti (lt) atkeršyti (lt) atgiežti (lt) atsigauti (lt) (šnek.) atsigriebti (lt) (šnek.) atmonyti (lt) (nevart.) atpėtuoti (lt) (nevart.)

Vertimai

  atsimokėti: bendrai

---

Dalyvis

atsimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimokėtas, mot. g. atsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtas	atsimokėti	atsimokėta	atsimokėtos	atsimokėta	-
kilm.	atsimokėto	atsimokėtų	atsimokėtos	atsimokėtų	-	-
naud.	atsimokėtam	atsimokėtiems	atsimokėtai	atsimokėtoms	-	-
gal.	atsimokėtą	atsimokėtus	atsimokėtą	atsimokėtas	-	-
įnag.	atsimokėtu	atsimokėtais	atsimokėta	atsimokėtomis	-	-
viet.	atsimokėtame	atsimokėtuose	atsimokėtoje	atsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtasis	atsimokėtieji	atsimokėtoji	atsimokėtosios	-	-
kilm.	atsimokėtojo	atsimokėtųjų	atsimokėtosios	atsimokėtųjų	-	-
naud.	atsimokėtajam	atsimokėtiesiems	atsimokėtajai	atsimokėtosioms	-	-
gal.	atsimokėtąjį	atsimokėtuosius	atsimokėtąją	atsimokėtąsias	-	-
įnag.	atsimokėtuoju	atsimokėtaisiais	atsimokėtąja	atsimokėtosiomis	-	-
viet.	atsimokėtajame	atsimokėtuosiuose	atsimokėtojoje	atsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimokėtas, mot. g. atsimokėta.
• Skiemenys: at-si-mo-kė-ti

atsimokėti

1. tas, kurį atsimokėjo

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---