atsimokėtuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimokėtuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimokėtas, mot. g. atsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtas	atsimokėti	atsimokėta	atsimokėtos	atsimokėta	-
kilm.	atsimokėto	atsimokėtų	atsimokėtos	atsimokėtų	-	-
naud.	atsimokėtam	atsimokėtiems	atsimokėtai	atsimokėtoms	-	-
gal.	atsimokėtą	atsimokėtus	atsimokėtą	atsimokėtas	-	-
įnag.	atsimokėtu	atsimokėtais	atsimokėta	atsimokėtomis	-	-
viet.	atsimokėtame	atsimokėtuose	atsimokėtoje	atsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtasis	atsimokėtieji	atsimokėtoji	atsimokėtosios	-	-
kilm.	atsimokėtojo	atsimokėtųjų	atsimokėtosios	atsimokėtųjų	-	-
naud.	atsimokėtajam	atsimokėtiesiems	atsimokėtajai	atsimokėtosioms	-	-
gal.	atsimokėtąjį	atsimokėtuosius	atsimokėtąją	atsimokėtąsias	-	-
įnag.	atsimokėtuoju	atsimokėtaisiais	atsimokėtąja	atsimokėtosiomis	-	-
viet.	atsimokėtajame	atsimokėtuosiuose	atsimokėtojoje	atsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimokėtas, mot. g. atsimokėta.
• Skiemenys: at-si-mo-kė-tuo-ju

atsimokėtuoju

1. tas, kurį atsimokėjo

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---