atsimokėtų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsimokėtų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsimoku	atsimokėjau	atsimokėdavau	atsimokėsiu
tu	atsimoki	atsimokėjai	atsimokėdavai	atsimokėsi
jis, ji	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
mes	atsimokame, atsimokam	atsimokėjome, atsimokėjom	atsimokėdavome, atsimokėdavom	atsimokėsime, atsimokėsim
jūs	atsimokate, atsimokat	atsimokėjote, atsimokėjot	atsimokėdavote, atsimokėdavot	atsimokėsite, atsimokėsit
jie, jos	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsimokėčiau		atsimokėtumėme, atsimokėtumėm, atsimokėtume
2 asm.	atsimokėtumei, atsimokėtum		atsimokėtumėte, atsimokėtumėt
3 asm.	atsimokėtų		atsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsimokėkime, atsimokėkim
2 asm.	atsimokėki, atsimokėk		atsimokėkite, atsimokėkit
3 asm.	teatsimoka, teatsimokie		teatsimoka, teatsimokie

• žr. pagr. f. atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo
• Skiemenys: at-si-mo-kė-tų

atsimokėtų

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Dalyvis

atsimokėtų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimokėtas, mot. g. atsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtas	atsimokėti	atsimokėta	atsimokėtos	atsimokėta	-
kilm.	atsimokėto	atsimokėtų	atsimokėtos	atsimokėtų	-	-
naud.	atsimokėtam	atsimokėtiems	atsimokėtai	atsimokėtoms	-	-
gal.	atsimokėtą	atsimokėtus	atsimokėtą	atsimokėtas	-	-
įnag.	atsimokėtu	atsimokėtais	atsimokėta	atsimokėtomis	-	-
viet.	atsimokėtame	atsimokėtuose	atsimokėtoje	atsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėtasis	atsimokėtieji	atsimokėtoji	atsimokėtosios	-	-
kilm.	atsimokėtojo	atsimokėtųjų	atsimokėtosios	atsimokėtųjų	-	-
naud.	atsimokėtajam	atsimokėtiesiems	atsimokėtajai	atsimokėtosioms	-	-
gal.	atsimokėtąjį	atsimokėtuosius	atsimokėtąją	atsimokėtąsias	-	-
įnag.	atsimokėtuoju	atsimokėtaisiais	atsimokėtąja	atsimokėtosiomis	-	-
viet.	atsimokėtajame	atsimokėtuosiuose	atsimokėtojoje	atsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimokėtas, mot. g. atsimokėta.
• Skiemenys: at-si-mo-kė-tų

atsimokėtų

1. tas, kurį atsimokėjo

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---

Siekinys

• Skiemenys: at-si-mo-kė-tų

atsimokėtų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    atsimokėtų: bendrai

neatsimokėtų (lt)

Vertimai

  atsimokėtų: bendrai

---