atsimokėtumėm

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

atsimokėtumėm (sangrž. vks., tar. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	atsimoku	atsimokėjau	atsimokėdavau	atsimokėsiu
tu	atsimoki	atsimokėjai	atsimokėdavai	atsimokėsi
jis, ji	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
mes	atsimokame, atsimokam	atsimokėjome, atsimokėjom	atsimokėdavome, atsimokėdavom	atsimokėsime, atsimokėsim
jūs	atsimokate, atsimokat	atsimokėjote, atsimokėjot	atsimokėdavote, atsimokėdavot	atsimokėsite, atsimokėsit
jie, jos	atsimoka	atsimokėjo	atsimokėdavo	atsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	atsimokėčiau		atsimokėtumėme, atsimokėtumėm, atsimokėtume
2 asm.	atsimokėtumei, atsimokėtum		atsimokėtumėte, atsimokėtumėt
3 asm.	atsimokėtų		atsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		atsimokėkime, atsimokėkim
2 asm.	atsimokėki, atsimokėk		atsimokėkite, atsimokėkit
3 asm.	teatsimoka, teatsimokie		teatsimoka, teatsimokie

• žr. pagr. f. atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo
• Skiemenys: at-si-mo-kė-tu-mėm

atsimokėtumėm

Etimologija

<= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---