atsimokąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimokąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimokantis, mot. g. atsimokanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokąs, atsimokantis	atsimoką, atsimokantys	atsimokanti	atsimokančios	-	atsimoką
kilm.	atsimokančio	atsimokančių	atsimokančios	atsimokančių	-	-
naud.	atsimokančiam	atsimokantiems, atsimokantiem	atsimokančiai	atsimokančioms, atsimokančiom	-	-
gal.	atsimokantį	atsimokančius	atsimokančią	atsimokančias	-	-
įnag.	atsimokančiu	atsimokančiais	atsimokančia	atsimokančiomis	-	-
viet.	atsimokančiame, atsimokančiam	atsimokančiuose, atsimokančiuos	atsimokančioje, atsimokančioj	atsimokančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokantysis	atsimokantieji	atsimokančioji	atsimokančiosios	-	-
kilm.	atsimokančiojo	atsimokančiųjų	atsimokančiosios	atsimokančiųjų	-	-
naud.	atsimokančiajam	atsimokantiesiems	atsimokančiajai	atsimokančiosioms	-	-
gal.	atsimokantįjį	atsimokančiuosius	atsimokančiąją	atsimokančiąsias	-	-
įnag.	atsimokančiuoju	atsimokančiaisiais	atsimokančiąja	atsimokančiosiomis	-	-
viet.	atsimokančiajame	atsimokančiuosiuose	atsimokančiojoje	atsimokančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimokantis, mot. g. atsimokanti.
• Skiemenys: at-si-mo-kąs

atsimokąs

1. tas, kuris atsimoka

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    atsimokąs: bendrai

neatsimokąs (lt)

Vertimai

  atsimokąs: bendrai

---