įvokim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įvokim (vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įvogti, įvagia, įvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įvagiu	įvogiau	įvogdavau	įvogsiu
tu	įvagi	įvogei	įvogdavai	įvogsi
jis, ji	įvagia	įvogė	įvogdavo	įvogs
mes	įvagiame, įvagiam	įvogėme, įvogėm	įvogdavome, įvogdavom	įvogsime, įvogsim
jūs	įvagiate, įvagiat	įvogėte, įvogėt	įvogdavote, įvogdavot	įvogsite, įvogsit
jie, jos	įvagia	įvogė	įvogdavo	įvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įvogčiau		įvogtumėme, įvogtumėm, įvogtume
2 asm.	įvogtumei, įvogtum		įvogtumėte, įvogtumėt
3 asm.	įvogtų		įvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įvokime, įvokim
2 asm.	įvoki, įvok		įvokite, įvokit
3 asm.	teįvagia, teįvagie		teįvagia, teįvagie

• žr. pagr. f. įvogti, įvagia, įvogė
• Skiemenys: į-vo-kim

įvokim

Etimologija

<= į- + vogti, vagia, vogė

---