įvogė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įvogė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įvogti, įvagia, įvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įvagiu	įvogiau	įvogdavau	įvogsiu
tu	įvagi	įvogei	įvogdavai	įvogsi
jis, ji	įvagia	įvogė	įvogdavo	įvogs
mes	įvagiame, įvagiam	įvogėme, įvogėm	įvogdavome, įvogdavom	įvogsime, įvogsim
jūs	įvagiate, įvagiat	įvogėte, įvogėt	įvogdavote, įvogdavot	įvogsite, įvogsit
jie, jos	įvagia	įvogė	įvogdavo	įvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įvogčiau		įvogtumėme, įvogtumėm, įvogtume
2 asm.	įvogtumei, įvogtum		įvogtumėte, įvogtumėt
3 asm.	įvogtų		įvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įvokime, įvokim
2 asm.	įvoki, įvok		įvokite, įvokit
3 asm.	teįvagia, teįvagie		teįvagia, teįvagie

• žr. pagr. f. įvogti, įvagia, įvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įvagiąs, įvagiantis, įvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įvogęs, įvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įvogdavęs, įvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įvogsiąs, įvogsiantis, įvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įvagiamas, įvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įvogtas, įvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įvogsimas, įvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įvogtinas, įvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: įvagiant, įvogus, įvogdavus, įvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įvogdamas, įvogdama.
• taip pat žr. bdn.: įvogte, įvogtinai.
• Skiemenys: į-vo-gė

įvogė

1. pavagiant sugadinti, suteršti, įžagti:
   • Įvogtos bitės neinasi gerai.

Etimologija

<= į- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    įvogė: bendrai

neįvogė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įvogė: Išvestiniai žodžiai

neįvogti (lt) (neig. )

įvogimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  įvogė: bendrai

---