įsivaišintų

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: įsivaišintu

 Lietuvių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

įsivaišintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)
Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino
Tiesioginė nuosaka
  Esamasis Būtasis kartinis Būtasis dažninis Būsimasis
aš įsivaišinu įsivaišinau įsivaišindavau įsivaišinsiu
tu įsivaišini įsivaišinai įsivaišindavai įsivaišinsi
jis, ji įsivaišina įsivaišino įsivaišindavo įsivaišins
mes įsivaišiname,
įsivaišinam 		įsivaišinome,
įsivaišinom 		įsivaišindavome,
įsivaišindavom 		įsivaišinsime,
įsivaišinsim
jūs įsivaišinate,
įsivaišinat 		įsivaišinote,
įsivaišinot 		įsivaišindavote,
įsivaišindavot 		įsivaišinsite,
įsivaišinsit
jie, jos įsivaišina įsivaišino įsivaišindavo įsivaišins
Tariamoji nuosaka
  Vienaskaita Daugiskaita
1 asm. įsivaišinčiau įsivaišintumėme,
įsivaišintumėm,
įsivaišintume
2 asm. įsivaišintumei,
įsivaišintum 		įsivaišintumėte,
įsivaišintumėt
3 asm. įsivaišintų įsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
  Vienaskaita Daugiskaita
1 asm. - įsivaišinkime,
įsivaišinkim
2 asm. įsivaišinki,
įsivaišink 		įsivaišinkite,
įsivaišinkit
3 asm. teįsivaišina,
teįsivaišinie 		teįsivaišina,
teįsivaišinie

įsivaišintų

Etimologija[taisyti]

<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino


Dalyvis[taisyti]

įsivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)
Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivaišintas, mot. g. įsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. įsivaišintas įsivaišinti įsivaišinta įsivaišintos įsivaišinta -
kilm. įsivaišinto įsivaišintų įsivaišintos įsivaišintų - -
naud. įsivaišintam įsivaišintiems įsivaišintai įsivaišintoms - -
gal. įsivaišintą įsivaišintus įsivaišintą įsivaišintas - -
įnag. įsivaišintu įsivaišintais įsivaišinta įsivaišintomis - -
viet. įsivaišintame įsivaišintuose įsivaišintoje įsivaišintose - -
Įvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. įsivaišintasis įsivaišintieji įsivaišintoji įsivaišintosios - -
kilm. įsivaišintojo įsivaišintųjų įsivaišintosios įsivaišintųjų - -
naud. įsivaišintajam įsivaišintiesiems įsivaišintajai įsivaišintosioms - -
gal. įsivaišintąjį įsivaišintuosius įsivaišintąją įsivaišintąsias - -
įnag. įsivaišintuoju įsivaišintaisiais įsivaišintąja įsivaišintosiomis - -
viet. įsivaišintajame įsivaišintuosiuose įsivaišintojoje įsivaišintosiose - -

įsivaišintų

  1. tas, kurį įsivaišino

Etimologija[taisyti]

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino


Siekinys[taisyti]

įsivaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija[taisyti]

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino


Gauta iš „https://lt.wiktionary.org/w/index.php?title=įsivaišintų&oldid=473785“