įsivaišintumei

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsivaišintumei (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsivaišinu	įsivaišinau	įsivaišindavau	įsivaišinsiu
tu	įsivaišini	įsivaišinai	įsivaišindavai	įsivaišinsi
jis, ji	įsivaišina	įsivaišino	įsivaišindavo	įsivaišins
mes	įsivaišiname, įsivaišinam	įsivaišinome, įsivaišinom	įsivaišindavome, įsivaišindavom	įsivaišinsime, įsivaišinsim
jūs	įsivaišinate, įsivaišinat	įsivaišinote, įsivaišinot	įsivaišindavote, įsivaišindavot	įsivaišinsite, įsivaišinsit
jie, jos	įsivaišina	įsivaišino	įsivaišindavo	įsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsivaišinčiau		įsivaišintumėme, įsivaišintumėm, įsivaišintume
2 asm.	įsivaišintumei, įsivaišintum		įsivaišintumėte, įsivaišintumėt
3 asm.	įsivaišintų		įsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsivaišinkime, įsivaišinkim
2 asm.	įsivaišinki, įsivaišink		įsivaišinkite, įsivaišinkit
3 asm.	teįsivaišina, teįsivaišinie		teįsivaišina, teįsivaišinie

• žr. pagr. f. įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino

įsivaišintumei

Etimologija

<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---