įsiragintų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsiragintų (sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsiraginti, įsiragina, įsiragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsiraginu	įsiraginau	įsiragindavau	įsiraginsiu
tu	įsiragini	įsiraginai	įsiragindavai	įsiraginsi
jis, ji	įsiragina	įsiragino	įsiragindavo	įsiragins
mes	įsiraginame, įsiraginam	įsiraginome, įsiraginom	įsiragindavome, įsiragindavom	įsiraginsime, įsiraginsim
jūs	įsiraginate, įsiraginat	įsiraginote, įsiraginot	įsiragindavote, įsiragindavot	įsiraginsite, įsiraginsit
jie, jos	įsiragina	įsiragino	įsiragindavo	įsiragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsiraginčiau		įsiragintumėme, įsiragintumėm, įsiragintume
2 asm.	įsiragintumei, įsiragintum		įsiragintumėte, įsiragintumėt
3 asm.	įsiragintų		įsiragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsiraginkime, įsiraginkim
2 asm.	įsiraginki, įsiragink		įsiraginkite, įsiraginkit
3 asm.	teįsiragina, teįsiraginie		teįsiragina, teįsiraginie

• žr. pagr. f. įsiraginti, įsiragina, įsiragino
• Skiemenys: į-si-ra-gin-tų

įsiragintų

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Dalyvis

įsiragintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiragintas, mot. g. įsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragintas	įsiraginti	įsiraginta	įsiragintos	įsiraginta	-
kilm.	įsiraginto	įsiragintų	įsiragintos	įsiragintų	-	-
naud.	įsiragintam	įsiragintiems	įsiragintai	įsiragintoms	-	-
gal.	įsiragintą	įsiragintus	įsiragintą	įsiragintas	-	-
įnag.	įsiragintu	įsiragintais	įsiraginta	įsiragintomis	-	-
viet.	įsiragintame	įsiragintuose	įsiragintoje	įsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragintasis	įsiragintieji	įsiragintoji	įsiragintosios	-	-
kilm.	įsiragintojo	įsiragintųjų	įsiragintosios	įsiragintųjų	-	-
naud.	įsiragintajam	įsiragintiesiems	įsiragintajai	įsiragintosioms	-	-
gal.	įsiragintąjį	įsiragintuosius	įsiragintąją	įsiragintąsias	-	-
įnag.	įsiragintuoju	įsiragintaisiais	įsiragintąja	įsiragintosiomis	-	-
viet.	įsiragintajame	įsiragintuosiuose	įsiragintojoje	įsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiragintas, mot. g. įsiraginta.
• Skiemenys: į-si-ra-gin-tų

įsiragintų

1. tas, kurį įsiragino

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Siekinys

• Skiemenys: į-si-ra-gin-tų

įsiragintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    įsiragintų: bendrai

neįsiragintų (lt)

Vertimai

  įsiragintų: bendrai

---