įsiragindavau

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsiragindavau (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsiraginti, įsiragina, įsiragino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsiraginu	įsiraginau	įsiragindavau	įsiraginsiu
tu	įsiragini	įsiraginai	įsiragindavai	įsiraginsi
jis, ji	įsiragina	įsiragino	įsiragindavo	įsiragins
mes	įsiraginame, įsiraginam	įsiraginome, įsiraginom	įsiragindavome, įsiragindavom	įsiraginsime, įsiraginsim
jūs	įsiraginate, įsiraginat	įsiraginote, įsiraginot	įsiragindavote, įsiragindavot	įsiraginsite, įsiraginsit
jie, jos	įsiragina	įsiragino	įsiragindavo	įsiragins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsiraginčiau		įsiragintumėme, įsiragintumėm, įsiragintume
2 asm.	įsiragintumei, įsiragintum		įsiragintumėte, įsiragintumėt
3 asm.	įsiragintų		įsiragintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsiraginkime, įsiraginkim
2 asm.	įsiraginki, įsiragink		įsiraginkite, įsiraginkit
3 asm.	teįsiragina, teįsiraginie		teįsiragina, teįsiraginie

• žr. pagr. f. įsiraginti, įsiragina, įsiragino
• Skiemenys: į-si-ra-gin-da-vau

įsiragindavau

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---