įsiraginti
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
- žr. pagr. f. įsiraginti, įsiragina, įsiragino
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsiraginąs, įsiraginantis, įsiraginanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsiraginęs, įsiraginusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsiragindavęs, įsiragindavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsiraginsiąs, įsiraginsiantis, įsiraginsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsiraginamas, įsiraginama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsiragintas, įsiraginta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsiraginsimas, įsiraginsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: įsiragintinas, įsiragintina.
- taip pat žr. pdlv.: įsiraginant, įsiraginus, įsiragindavus, įsiraginsiant.
- taip pat žr. psdlv.: įsiragindamas, įsiragindama.
- taip pat žr. bdn.: įsiraginte, įsiragintinai.
- Skiemenys: į-si-ra-gin-ti
Etimologija[taisyti]
<= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino
Antonimai[taisyti]
įsiraginti: bendrai
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
įsiraginti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai[taisyti]
įsiraginti: bendrai
Dalyvis[taisyti]
- žr. pagr. f. vyr. g. įsiragintas, mot. g. įsiraginta.
- Skiemenys: į-si-ra-gin-ti
- tas, kurį įsiragino
Etimologija[taisyti]
<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino