įsiragintomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiragintomis (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiragintas, mot. g. įsiraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragintas	įsiraginti	įsiraginta	įsiragintos	įsiraginta	-
kilm.	įsiraginto	įsiragintų	įsiragintos	įsiragintų	-	-
naud.	įsiragintam	įsiragintiems	įsiragintai	įsiragintoms	-	-
gal.	įsiragintą	įsiragintus	įsiragintą	įsiragintas	-	-
įnag.	įsiragintu	įsiragintais	įsiraginta	įsiragintomis	-	-
viet.	įsiragintame	įsiragintuose	įsiragintoje	įsiragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiragintasis	įsiragintieji	įsiragintoji	įsiragintosios	-	-
kilm.	įsiragintojo	įsiragintųjų	įsiragintosios	įsiragintųjų	-	-
naud.	įsiragintajam	įsiragintiesiems	įsiragintajai	įsiragintosioms	-	-
gal.	įsiragintąjį	įsiragintuosius	įsiragintąją	įsiragintąsias	-	-
įnag.	įsiragintuoju	įsiragintaisiais	įsiragintąja	įsiragintosiomis	-	-
viet.	įsiragintajame	įsiragintuosiuose	įsiragintojoje	įsiragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiragintas, mot. g. įsiraginta.
• Skiemenys: į-si-ra-gin-to-mis

įsiragintomis

1. ta, kurią įsiragino

Etimologija

<= įsiraginti, įsiragina, įsiragino <= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---