įsimokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsimokėti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsimoku	įsimokėjau	įsimokėdavau	įsimokėsiu
tu	įsimoki	įsimokėjai	įsimokėdavai	įsimokėsi
jis, ji	įsimoka	įsimokėjo	įsimokėdavo	įsimokės
mes	įsimokame, įsimokam	įsimokėjome, įsimokėjom	įsimokėdavome, įsimokėdavom	įsimokėsime, įsimokėsim
jūs	įsimokate, įsimokat	įsimokėjote, įsimokėjot	įsimokėdavote, įsimokėdavot	įsimokėsite, įsimokėsit
jie, jos	įsimoka	įsimokėjo	įsimokėdavo	įsimokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsimokėčiau		įsimokėtumėme, įsimokėtumėm, įsimokėtume
2 asm.	įsimokėtumei, įsimokėtum		įsimokėtumėte, įsimokėtumėt
3 asm.	įsimokėtų		įsimokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsimokėkime, įsimokėkim
2 asm.	įsimokėki, įsimokėk		įsimokėkite, įsimokėkit
3 asm.	teįsimoka, teįsimokie		teįsimoka, teįsimokie

• žr. pagr. f. įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: įsimokąs, įsimokantis, įsimokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: įsimokėjęs, įsimokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: įsimokėdavęs, įsimokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: įsimokėsiąs, įsimokėsiantis, įsimokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: įsimokamas, įsimokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: įsimokėtas, įsimokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: įsimokėsimas, įsimokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: įsimokėtinas, įsimokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: įsimokant, įsimokėjus, įsimokėdavus, įsimokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: įsimokėdamas, įsimokėdama.
• taip pat žr. bdn.: įsimokėte, įsimokėtinai.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-ti

įsimokėti

1. sumokėti priklausančią pinigų dalį:
   • Aš dar nario mokesnio tebesu neįsimokė́jęs, tai kaipgi mane gali valdybon rinkti.

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įsimokėti: bendrai

neįsimokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    įsimokėti: Išvestiniai žodžiai

neįsimokėti (lt) (neig. sangrž.) įsimokėjimas (lt) (vyr. g.)

įsimokėtojas (lt) (vyr. g.) įsimokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  įsimokėti: bendrai

---

Dalyvis

įsimokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsimokėtas, mot. g. įsimokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtas	įsimokėti	įsimokėta	įsimokėtos	įsimokėta	-
kilm.	įsimokėto	įsimokėtų	įsimokėtos	įsimokėtų	-	-
naud.	įsimokėtam	įsimokėtiems	įsimokėtai	įsimokėtoms	-	-
gal.	įsimokėtą	įsimokėtus	įsimokėtą	įsimokėtas	-	-
įnag.	įsimokėtu	įsimokėtais	įsimokėta	įsimokėtomis	-	-
viet.	įsimokėtame	įsimokėtuose	įsimokėtoje	įsimokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtasis	įsimokėtieji	įsimokėtoji	įsimokėtosios	-	-
kilm.	įsimokėtojo	įsimokėtųjų	įsimokėtosios	įsimokėtųjų	-	-
naud.	įsimokėtajam	įsimokėtiesiems	įsimokėtajai	įsimokėtosioms	-	-
gal.	įsimokėtąjį	įsimokėtuosius	įsimokėtąją	įsimokėtąsias	-	-
įnag.	įsimokėtuoju	įsimokėtaisiais	įsimokėtąja	įsimokėtosiomis	-	-
viet.	įsimokėtajame	įsimokėtuosiuose	įsimokėtojoje	įsimokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėtas, mot. g. įsimokėta.
• Skiemenys: į-si-mo-kė-ti

įsimokėti

1. tas, kurį įsimokėjo

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---