įsimokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsimokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsimokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtojas	įsimokėtojai
kilm.	įsimokėtojo	įsimokėtojų
naud.	įsimokėtojui	įsimokėtojams
gal.	įsimokėtoją	įsimokėtojus
įnag.	įsimokėtoju	įsimokėtojais
viet.	įsimokėtojuje	įsimokėtojuose
šauksm.	įsimokėtojau	įsimokėtojai

• Skiemenys: į-si-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsimokėtoja.

įsimokėtojas

1. tas, kuris įsimoka

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    įsimokėtojas: bendrai

neįsimokėtojas (lt)

Vertimai

  įsimokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

įsimokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsimokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsimokėtoja	įsimokėtojos
kilm.	įsimokėtojos	įsimokėtojų
naud.	įsimokėtojai	įsimokėtojoms
gal.	įsimokėtoją	įsimokėtojas
įnag.	įsimokėtoja	įsimokėtojomis
viet.	įsimokėtojoje	įsimokėtojose
šauksm.	įsimokėtoja	įsimokėtojos

• Skiemenys: į-si-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. įsimokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsimokėtojas.

įsimokėtojas

1. ta, kuri įsimoka

Etimologija

<= įsimokėti, įsimoka, įsimokėjo <= į- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---