sumokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sumokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sumokėti, sumoka, sumokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sumoku	sumokėjau	sumokėdavau	sumokėsiu
tu	sumoki	sumokėjai	sumokėdavai	sumokėsi
jis, ji	sumoka	sumokėjo	sumokėdavo	sumokės
mes	sumokame, sumokam	sumokėjome, sumokėjom	sumokėdavome, sumokėdavom	sumokėsime, sumokėsim
jūs	sumokate, sumokat	sumokėjote, sumokėjot	sumokėdavote, sumokėdavot	sumokėsite, sumokėsit
jie, jos	sumoka	sumokėjo	sumokėdavo	sumokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sumokėčiau		sumokėtumėme, sumokėtumėm, sumokėtume
2 asm.	sumokėtumei, sumokėtum		sumokėtumėte, sumokėtumėt
3 asm.	sumokėtų		sumokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sumokėkime, sumokėkim
2 asm.	sumokėki, sumokėk		sumokėkite, sumokėkit
3 asm.	tesumoka, tesumokie		tesumoka, tesumokie

• žr. pagr. f. sumokėti, sumoka, sumokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sumokąs, sumokantis, sumokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sumokėjęs, sumokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sumokėdavęs, sumokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sumokėsiąs, sumokėsiantis, sumokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sumokamas, sumokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sumokėtas, sumokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sumokėsimas, sumokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sumokėtinas, sumokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: sumokant, sumokėjus, sumokėdavus, sumokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: sumokėdamas, sumokėdama.
• taip pat žr. bdn.: sumokėte, sumokėtinai.
• Skiemenys: su-mo-kė-ti

sumokėti

1. duoti pinigus, atsilyginant už ką nors panaudotą, įsigytą, atliktą ar apsiimtą, įsipareigotą padaryti:
   • Kiek už vištą sumokė́jai?
2. (prk.) netekti, nustoti ko, paaukoti ką dėl kokio tikslo:
   • Už laisvę sumokėjo nemažai.

Etimologija

<= su- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    sumokėti: bendrai

nesumokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    sumokėti: Išvestiniai žodžiai

nesumokėti (lt) (neig. ) sumokėjimas (lt) (vyr. g.)

sumokėtojas (lt) (vyr. g.) sumokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  sumokėti: bendrai

---

Dalyvis

sumokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumokėtas, mot. g. sumokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėtas	sumokėti	sumokėta	sumokėtos	sumokėta	-
kilm.	sumokėto	sumokėtų	sumokėtos	sumokėtų	-	-
naud.	sumokėtam	sumokėtiems	sumokėtai	sumokėtoms	-	-
gal.	sumokėtą	sumokėtus	sumokėtą	sumokėtas	-	-
įnag.	sumokėtu	sumokėtais	sumokėta	sumokėtomis	-	-
viet.	sumokėtame	sumokėtuose	sumokėtoje	sumokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėtasis	sumokėtieji	sumokėtoji	sumokėtosios	-	-
kilm.	sumokėtojo	sumokėtųjų	sumokėtosios	sumokėtųjų	-	-
naud.	sumokėtajam	sumokėtiesiems	sumokėtajai	sumokėtosioms	-	-
gal.	sumokėtąjį	sumokėtuosius	sumokėtąją	sumokėtąsias	-	-
įnag.	sumokėtuoju	sumokėtaisiais	sumokėtąja	sumokėtosiomis	-	-
viet.	sumokėtajame	sumokėtuosiuose	sumokėtojoje	sumokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumokėtas, mot. g. sumokėta.
• Skiemenys: su-mo-kė-ti

sumokėti

1. tas, kurį sumokėjo

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---