įsigaminkim

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsigaminkim (sangrž. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsigaminti, įsigamina, įsigamino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsigaminu	įsigaminau	įsigamindavau	įsigaminsiu
tu	įsigamini	įsigaminai	įsigamindavai	įsigaminsi
jis, ji	įsigamina	įsigamino	įsigamindavo	įsigamins
mes	įsigaminame, įsigaminam	įsigaminome, įsigaminom	įsigamindavome, įsigamindavom	įsigaminsime, įsigaminsim
jūs	įsigaminate, įsigaminat	įsigaminote, įsigaminot	įsigamindavote, įsigamindavot	įsigaminsite, įsigaminsit
jie, jos	įsigamina	įsigamino	įsigamindavo	įsigamins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsigaminčiau		įsigamintumėme, įsigamintumėm, įsigamintume
2 asm.	įsigamintumei, įsigamintum		įsigamintumėte, įsigamintumėt
3 asm.	įsigamintų		įsigamintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsigaminkime, įsigaminkim
2 asm.	įsigaminki, įsigamink		įsigaminkite, įsigaminkit
3 asm.	teįsigamina, teįsigaminie		teįsigamina, teįsigaminie

• žr. pagr. f. įsigaminti, įsigamina, įsigamino
• Skiemenys: į-si-ga-min-kim

įsigaminkim

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---