įsigamintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigamintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigamintas, mot. g. įsigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintas	įsigaminti	įsigaminta	įsigamintos	įsigaminta	-
kilm.	įsigaminto	įsigamintų	įsigamintos	įsigamintų	-	-
naud.	įsigamintam	įsigamintiems	įsigamintai	įsigamintoms	-	-
gal.	įsigamintą	įsigamintus	įsigamintą	įsigamintas	-	-
įnag.	įsigamintu	įsigamintais	įsigaminta	įsigamintomis	-	-
viet.	įsigamintame	įsigamintuose	įsigamintoje	įsigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigamintasis	įsigamintieji	įsigamintoji	įsigamintosios	-	-
kilm.	įsigamintojo	įsigamintųjų	įsigamintosios	įsigamintųjų	-	-
naud.	įsigamintajam	įsigamintiesiems	įsigamintajai	įsigamintosioms	-	-
gal.	įsigamintąjį	įsigamintuosius	įsigamintąją	įsigamintąsias	-	-
įnag.	įsigamintuoju	įsigamintaisiais	įsigamintąja	įsigamintosiomis	-	-
viet.	įsigamintajame	įsigamintuosiuose	įsigamintojoje	įsigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigamintas, mot. g. įsigaminta.
• Skiemenys: į-si-ga-min-tu

įsigamintu

1. tas, kurį įsigamino

Etimologija

<= įsigaminti, įsigamina, įsigamino <= į- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---