įsigalvodavote

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

įsigalvodavote (sangrž. vks., ties. nuos., būt. d. l., dgs., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	įsigalvoju	įsigalvojau	įsigalvodavau	įsigalvosiu
tu	įsigalvoji	įsigalvojai	įsigalvodavai	įsigalvosi
jis, ji	įsigalvoja	įsigalvojo	įsigalvodavo	įsigalvos
mes	įsigalvojame, įsigalvojam	įsigalvojome, įsigalvojom	įsigalvodavome, įsigalvodavom	įsigalvosime, įsigalvosim
jūs	įsigalvojate, įsigalvojat	įsigalvojote, įsigalvojot	įsigalvodavote, įsigalvodavot	įsigalvosite, įsigalvosit
jie, jos	įsigalvoja	įsigalvojo	įsigalvodavo	įsigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	įsigalvočiau		įsigalvotumėme, įsigalvotumėm, įsigalvotume
2 asm.	įsigalvotumei, įsigalvotum		įsigalvotumėte, įsigalvotumėt
3 asm.	įsigalvotų		įsigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		įsigalvokime, įsigalvokim
2 asm.	įsigalvoki, įsigalvok		įsigalvokite, įsigalvokit
3 asm.	teįsigalvoja, teįsigalvojie		teįsigalvoja, teįsigalvojie

• žr. pagr. f. įsigalvoti, įsigalvoja, įsigalvojo
• Skiemenys: į-si-gal-vo-da-vo-te

įsigalvodavote

Etimologija

<= į- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---