užvaišinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užvaišinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užvaišinti, užvaišina, užvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užvaišinu	užvaišinau	užvaišindavau	užvaišinsiu
tu	užvaišini	užvaišinai	užvaišindavai	užvaišinsi
jis, ji	užvaišina	užvaišino	užvaišindavo	užvaišins
mes	užvaišiname, užvaišinam	užvaišinome, užvaišinom	užvaišindavome, užvaišindavom	užvaišinsime, užvaišinsim
jūs	užvaišinate, užvaišinat	užvaišinote, užvaišinot	užvaišindavote, užvaišindavot	užvaišinsite, užvaišinsit
jie, jos	užvaišina	užvaišino	užvaišindavo	užvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užvaišinčiau		užvaišintumėme, užvaišintumėm, užvaišintume
2 asm.	užvaišintumei, užvaišintum		užvaišintumėte, užvaišintumėt
3 asm.	užvaišintų		užvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užvaišinkime, užvaišinkim
2 asm.	užvaišinki, užvaišink		užvaišinkite, užvaišinkit
3 asm.	teužvaišina, teužvaišinie		teužvaišina, teužvaišinie

• žr. pagr. f. užvaišinti, užvaišina, užvaišino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užvaišinąs, užvaišinantis, užvaišinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užvaišinęs, užvaišinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užvaišindavęs, užvaišindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užvaišinsiąs, užvaišinsiantis, užvaišinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užvaišinamas, užvaišinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užvaišintas, užvaišinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užvaišinsimas, užvaišinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užvaišintinas, užvaišintina.
• taip pat žr. pdlv.: užvaišinant, užvaišinus, užvaišindavus, užvaišinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: užvaišindamas, užvaišindama.
• taip pat žr. bdn.: užvaišinte, užvaišintinai.
• Skiemenys: už-vai-šin-ti

užvaišinti

1. kiek pavaišinti
   • Aš juos užvaišinaũ ir išėjau.
2. gausiai pavaišinti
   • Užváišino, nebepaeina.
3. vaišinant susargdinti
   • Valgykloje gali užváišinti, neišsisirgsi.
4. (prk.) suduoti, užkirsti
   • Ar užváišins tau kas per nugarą?

Etimologija

<= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

Išvestiniai žodžiai

    užvaišinti: Išvestiniai žodžiai

neužvaišinti (lt) užsivaišinti (lt) užvaišinimas (lt)

užvaišintojas (lt) (vyr. g.) užvaišintoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  užvaišinti: kiek pavaišinti

---

Dalyvis

užvaišinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišintas, mot. g. užvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintas	užvaišinti	užvaišinta	užvaišintos	užvaišinta	-
kilm.	užvaišinto	užvaišintų	užvaišintos	užvaišintų	-	-
naud.	užvaišintam	užvaišintiems	užvaišintai	užvaišintoms	-	-
gal.	užvaišintą	užvaišintus	užvaišintą	užvaišintas	-	-
įnag.	užvaišintu	užvaišintais	užvaišinta	užvaišintomis	-	-
viet.	užvaišintame	užvaišintuose	užvaišintoje	užvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintasis	užvaišintieji	užvaišintoji	užvaišintosios	-	-
kilm.	užvaišintojo	užvaišintųjų	užvaišintosios	užvaišintųjų	-	-
naud.	užvaišintajam	užvaišintiesiems	užvaišintajai	užvaišintosioms	-	-
gal.	užvaišintąjį	užvaišintuosius	užvaišintąją	užvaišintąsias	-	-
įnag.	užvaišintuoju	užvaišintaisiais	užvaišintąja	užvaišintosiomis	-	-
viet.	užvaišintajame	užvaišintuosiuose	užvaišintojoje	užvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvaišintas, mot. g. užvaišinta.
• Skiemenys: už-vai-šin-ti

užvaišinti

1. tas, kurį užvaišino

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---