Pereiti prie turinio

užvaišintinai

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

užvaišintinai

  1. ta, dėl kurios reikia užvaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino



Būdinys

[taisyti]

užvaišintinai

Etimologija

[taisyti]

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino