užvaišinsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvaišinsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišinsiantis, mot. g. užvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinsiąs, užvaišinsiantis	užvaišinsią, užvaišinsiantys	užvaišinsianti	užvaišinsiančios	-	užvaišinsią
kilm.	užvaišinsiančio	užvaišinsiančių	užvaišinsiančios	užvaišinsiančių	-	-
naud.	užvaišinsiančiam	užvaišinsiantiems, užvaišinsiantiem	užvaišinsiančiai	užvaišinsiančioms, užvaišinsiančiom	-	-
gal.	užvaišinsiantį	užvaišinsiančius	užvaišinsiančią	užvaišinsiančias	-	-
įnag.	užvaišinsiančiu	užvaišinsiančiais	užvaišinsiančia	užvaišinsiančiomis	-	-
viet.	užvaišinsiančiame, užvaišinsiančiam	užvaišinsiančiuose, užvaišinsiančiuos	užvaišinsiančioje, užvaišinsiančioj	užvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinsiantysis	užvaišinsiantieji	užvaišinsiančioji	užvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	užvaišinsiančiojo	užvaišinsiančiųjų	užvaišinsiančiosios	užvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	užvaišinsiančiajam	užvaišinsiantiesiems	užvaišinsiančiajai	užvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	užvaišinsiantįjį	užvaišinsiančiuosius	užvaišinsiančiąją	užvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	užvaišinsiančiuoju	užvaišinsiančiaisiais	užvaišinsiančiąja	užvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	užvaišinsiančiajame	užvaišinsiančiuosiuose	užvaišinsiančiojoje	užvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. užvaišinsianti.
• Skiemenys: už-vai-šin-sian-tis

užvaišinsiantis

1. tas, kuris užvaišins

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---