užvaišintų

Taip pat žr.: užvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užvaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užvaišinti, užvaišina, užvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užvaišinu	užvaišinau	užvaišindavau	užvaišinsiu
tu	užvaišini	užvaišinai	užvaišindavai	užvaišinsi
jis, ji	užvaišina	užvaišino	užvaišindavo	užvaišins
mes	užvaišiname, užvaišinam	užvaišinome, užvaišinom	užvaišindavome, užvaišindavom	užvaišinsime, užvaišinsim
jūs	užvaišinate, užvaišinat	užvaišinote, užvaišinot	užvaišindavote, užvaišindavot	užvaišinsite, užvaišinsit
jie, jos	užvaišina	užvaišino	užvaišindavo	užvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užvaišinčiau		užvaišintumėme, užvaišintumėm, užvaišintume
2 asm.	užvaišintumei, užvaišintum		užvaišintumėte, užvaišintumėt
3 asm.	užvaišintų		užvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užvaišinkime, užvaišinkim
2 asm.	užvaišinki, užvaišink		užvaišinkite, užvaišinkit
3 asm.	teužvaišina, teužvaišinie		teužvaišina, teužvaišinie

• žr. pagr. f. užvaišinti, užvaišina, užvaišino
• Skiemenys: už-vai-šin-tų

užvaišintų

Etimologija

<= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

užvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišintas, mot. g. užvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintas	užvaišinti	užvaišinta	užvaišintos	užvaišinta	-
kilm.	užvaišinto	užvaišintų	užvaišintos	užvaišintų	-	-
naud.	užvaišintam	užvaišintiems	užvaišintai	užvaišintoms	-	-
gal.	užvaišintą	užvaišintus	užvaišintą	užvaišintas	-	-
įnag.	užvaišintu	užvaišintais	užvaišinta	užvaišintomis	-	-
viet.	užvaišintame	užvaišintuose	užvaišintoje	užvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišintasis	užvaišintieji	užvaišintoji	užvaišintosios	-	-
kilm.	užvaišintojo	užvaišintųjų	užvaišintosios	užvaišintųjų	-	-
naud.	užvaišintajam	užvaišintiesiems	užvaišintajai	užvaišintosioms	-	-
gal.	užvaišintąjį	užvaišintuosius	užvaišintąją	užvaišintąsias	-	-
įnag.	užvaišintuoju	užvaišintaisiais	užvaišintąja	užvaišintosiomis	-	-
viet.	užvaišintajame	užvaišintuosiuose	užvaišintojoje	užvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvaišintas, mot. g. užvaišinta.
• Skiemenys: už-vai-šin-tų

užvaišintų

1. tas, kurį užvaišino

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: už-vai-šin-tų

užvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---