suvaišintų

Taip pat žr.: suvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvaišinti, suvaišina, suvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvaišinu	suvaišinau	suvaišindavau	suvaišinsiu
tu	suvaišini	suvaišinai	suvaišindavai	suvaišinsi
jis, ji	suvaišina	suvaišino	suvaišindavo	suvaišins
mes	suvaišiname, suvaišinam	suvaišinome, suvaišinom	suvaišindavome, suvaišindavom	suvaišinsime, suvaišinsim
jūs	suvaišinate, suvaišinat	suvaišinote, suvaišinot	suvaišindavote, suvaišindavot	suvaišinsite, suvaišinsit
jie, jos	suvaišina	suvaišino	suvaišindavo	suvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvaišinčiau		suvaišintumėme, suvaišintumėm, suvaišintume
2 asm.	suvaišintumei, suvaišintum		suvaišintumėte, suvaišintumėt
3 asm.	suvaišintų		suvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvaišinkime, suvaišinkim
2 asm.	suvaišinki, suvaišink		suvaišinkite, suvaišinkit
3 asm.	tesuvaišina, tesuvaišinie		tesuvaišina, tesuvaišinie

• žr. pagr. f. suvaišinti, suvaišina, suvaišino
• Skiemenys: su-vai-šin-tų

suvaišintų

Etimologija

<= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

suvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišintas, mot. g. suvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišintas	suvaišinti	suvaišinta	suvaišintos	suvaišinta	-
kilm.	suvaišinto	suvaišintų	suvaišintos	suvaišintų	-	-
naud.	suvaišintam	suvaišintiems	suvaišintai	suvaišintoms	-	-
gal.	suvaišintą	suvaišintus	suvaišintą	suvaišintas	-	-
įnag.	suvaišintu	suvaišintais	suvaišinta	suvaišintomis	-	-
viet.	suvaišintame	suvaišintuose	suvaišintoje	suvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišintasis	suvaišintieji	suvaišintoji	suvaišintosios	-	-
kilm.	suvaišintojo	suvaišintųjų	suvaišintosios	suvaišintųjų	-	-
naud.	suvaišintajam	suvaišintiesiems	suvaišintajai	suvaišintosioms	-	-
gal.	suvaišintąjį	suvaišintuosius	suvaišintąją	suvaišintąsias	-	-
įnag.	suvaišintuoju	suvaišintaisiais	suvaišintąja	suvaišintosiomis	-	-
viet.	suvaišintajame	suvaišintuosiuose	suvaišintojoje	suvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvaišintas, mot. g. suvaišinta.
• Skiemenys: su-vai-šin-tų

suvaišintų

1. tas, kurį suvaišino

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Siekinys

• Skiemenys: su-vai-šin-tų

suvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---