suvaišintų

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Taip pat žr.: suvaišintu

 Lietuvių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

suvaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)
Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvaišinti, suvaišina, suvaišino
Tiesioginė nuosaka
  Esamasis Būtasis kartinis Būtasis dažninis Būsimasis
aš suvaišinu suvaišinau suvaišindavau suvaišinsiu
tu suvaišini suvaišinai suvaišindavai suvaišinsi
jis, ji suvaišina suvaišino suvaišindavo suvaišins
mes suvaišiname,
suvaišinam 		suvaišinome,
suvaišinom 		suvaišindavome,
suvaišindavom 		suvaišinsime,
suvaišinsim
jūs suvaišinate,
suvaišinat 		suvaišinote,
suvaišinot 		suvaišindavote,
suvaišindavot 		suvaišinsite,
suvaišinsit
jie, jos suvaišina suvaišino suvaišindavo suvaišins
Tariamoji nuosaka
  Vienaskaita Daugiskaita
1 asm. suvaišinčiau suvaišintumėme,
suvaišintumėm,
suvaišintume
2 asm. suvaišintumei,
suvaišintum 		suvaišintumėte,
suvaišintumėt
3 asm. suvaišintų suvaišintų
Liepiamoji nuosaka
  Vienaskaita Daugiskaita
1 asm. - suvaišinkime,
suvaišinkim
2 asm. suvaišinki,
suvaišink 		suvaišinkite,
suvaišinkit
3 asm. tesuvaišina,
tesuvaišinie 		tesuvaišina,
tesuvaišinie

suvaišintų

Etimologija[taisyti]

<= su- + vaišinti, vaišina, vaišino


Dalyvis[taisyti]

suvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)
Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvaišintas, mot. g. suvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. suvaišintas suvaišinti suvaišinta suvaišintos suvaišinta -
kilm. suvaišinto suvaišintų suvaišintos suvaišintų - -
naud. suvaišintam suvaišintiems suvaišintai suvaišintoms - -
gal. suvaišintą suvaišintus suvaišintą suvaišintas - -
įnag. suvaišintu suvaišintais suvaišinta suvaišintomis - -
viet. suvaišintame suvaišintuose suvaišintoje suvaišintose - -
Įvardžiuotinės formos
  vyriškoji giminė moteriškoji giminė bevardė giminė
  vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita vienaskaita daugiskaita
vard. suvaišintasis suvaišintieji suvaišintoji suvaišintosios - -
kilm. suvaišintojo suvaišintųjų suvaišintosios suvaišintųjų - -
naud. suvaišintajam suvaišintiesiems suvaišintajai suvaišintosioms - -
gal. suvaišintąjį suvaišintuosius suvaišintąją suvaišintąsias - -
įnag. suvaišintuoju suvaišintaisiais suvaišintąja suvaišintosiomis - -
viet. suvaišintajame suvaišintuosiuose suvaišintojoje suvaišintosiose - -

suvaišintų

  1. tas, kurį suvaišino

Etimologija[taisyti]

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino


Siekinys[taisyti]

suvaišintų (tarm.| ryt.)

Etimologija[taisyti]

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino


Gauta iš „https://lt.wiktionary.org/w/index.php?title=suvaišintų&oldid=473047“