suvaišinti
Lietuvių kalba[taisyti]
Veiksmažodis[taisyti]
- žr. pagr. f. suvaišinti, suvaišina, suvaišino
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: suvaišinąs, suvaišinantis, suvaišinanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: suvaišinęs, suvaišinusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: suvaišindavęs, suvaišindavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: suvaišinsiąs, suvaišinsiantis, suvaišinsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: suvaišinamas, suvaišinama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: suvaišintas, suvaišinta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: suvaišinsimas, suvaišinsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: suvaišintinas, suvaišintina.
- taip pat žr. pdlv.: suvaišinant, suvaišinus, suvaišindavus, suvaišinsiant.
- taip pat žr. psdlv.: suvaišindamas, suvaišindama.
- taip pat žr. bdn.: suvaišinte, suvaišintinai.
- Skiemenys: su-vai-šin-ti
- vaišinant duoti suvalgyti, išgerti
- Suváišino penkias stiklines alaus.
- ką nors privaišinti
- Suváišinom, sumylėjom kareivius, ir paliko varpai neimti.
- suduoti, sukirsti
- Šmotą virbų jau suváišinau.
Etimologija[taisyti]
<= su- + vaišinti, vaišina, vaišino
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
suvaišinti: Išvestiniai žodžiai
Vertimai[taisyti]
suvaišinti: vaišinant duoti suvalgyti, išgerti
Dalyvis[taisyti]
- žr. pagr. f. vyr. g. suvaišintas, mot. g. suvaišinta.
- Skiemenys: su-vai-šin-ti
- tas, kurį suvaišino
Etimologija[taisyti]
<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino