suvaišintum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

suvaišintum (vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: suvaišinti, suvaišina, suvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	suvaišinu	suvaišinau	suvaišindavau	suvaišinsiu
tu	suvaišini	suvaišinai	suvaišindavai	suvaišinsi
jis, ji	suvaišina	suvaišino	suvaišindavo	suvaišins
mes	suvaišiname, suvaišinam	suvaišinome, suvaišinom	suvaišindavome, suvaišindavom	suvaišinsime, suvaišinsim
jūs	suvaišinate, suvaišinat	suvaišinote, suvaišinot	suvaišindavote, suvaišindavot	suvaišinsite, suvaišinsit
jie, jos	suvaišina	suvaišino	suvaišindavo	suvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	suvaišinčiau		suvaišintumėme, suvaišintumėm, suvaišintume
2 asm.	suvaišintumei, suvaišintum		suvaišintumėte, suvaišintumėt
3 asm.	suvaišintų		suvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		suvaišinkime, suvaišinkim
2 asm.	suvaišinki, suvaišink		suvaišinkite, suvaišinkit
3 asm.	tesuvaišina, tesuvaišinie		tesuvaišina, tesuvaišinie

• žr. pagr. f. suvaišinti, suvaišina, suvaišino
• Skiemenys: su-vai-šin-tum

suvaišintum

Etimologija

<= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---