susigalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susigalvoti (sangrž. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susigalvoju	susigalvojau	susigalvodavau	susigalvosiu
tu	susigalvoji	susigalvojai	susigalvodavai	susigalvosi
jis, ji	susigalvoja	susigalvojo	susigalvodavo	susigalvos
mes	susigalvojame, susigalvojam	susigalvojome, susigalvojom	susigalvodavome, susigalvodavom	susigalvosime, susigalvosim
jūs	susigalvojate, susigalvojat	susigalvojote, susigalvojot	susigalvodavote, susigalvodavot	susigalvosite, susigalvosit
jie, jos	susigalvoja	susigalvojo	susigalvodavo	susigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susigalvočiau		susigalvotumėme, susigalvotumėm, susigalvotume
2 asm.	susigalvotumei, susigalvotum		susigalvotumėte, susigalvotumėt
3 asm.	susigalvotų		susigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susigalvokime, susigalvokim
2 asm.	susigalvoki, susigalvok		susigalvokite, susigalvokit
3 asm.	tesusigalvoja, tesusigalvojie		tesusigalvoja, tesusigalvojie

• žr. pagr. f. susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susigalvojąs, susigalvojantis, susigalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susigalvojęs, susigalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susigalvodavęs, susigalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susigalvosiąs, susigalvosiantis, susigalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susigalvojamas, susigalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susigalvotas, susigalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susigalvosimas, susigalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susigalvotinas, susigalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: susigalvojant, susigalvojus, susigalvodavus, susigalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: susigalvodamas, susigalvodama.
• taip pat žr. bdn.: susigalvote, susigalvotinai.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-ti

susigalvoti

1. nuspręsti:
   • Nesusigalvóju, kaip čia padarius – ar eit namo, ar ne.
2. susimąstyti:
   • Ji sėdėjo susigalvojusi.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    susigalvoti: bendrai

nesusigalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susigalvoti: Išvestiniai žodžiai

nesusigalvoti (lt) (neig. sangrž.)

susigalvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susigalvoti: bendrai

---

Dalyvis

susigalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvotas, mot. g. susigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvotas	susigalvoti	susigalvota	susigalvotos	susigalvota	-
kilm.	susigalvoto	susigalvotų	susigalvotos	susigalvotų	-	-
naud.	susigalvotam	susigalvotiems	susigalvotai	susigalvotoms	-	-
gal.	susigalvotą	susigalvotus	susigalvotą	susigalvotas	-	-
įnag.	susigalvotu	susigalvotais	susigalvota	susigalvotomis	-	-
viet.	susigalvotame	susigalvotuose	susigalvotoje	susigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvotasis	susigalvotieji	susigalvotoji	susigalvotosios	-	-
kilm.	susigalvotojo	susigalvotųjų	susigalvotosios	susigalvotųjų	-	-
naud.	susigalvotajam	susigalvotiesiems	susigalvotajai	susigalvotosioms	-	-
gal.	susigalvotąjį	susigalvotuosius	susigalvotąją	susigalvotąsias	-	-
įnag.	susigalvotuoju	susigalvotaisiais	susigalvotąja	susigalvotosiomis	-	-
viet.	susigalvotajame	susigalvotuosiuose	susigalvotojoje	susigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvotas, mot. g. susigalvota.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-ti

susigalvoti

1. tas, kurį susigalvojo

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---