susigalvotą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigalvotą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvotas, mot. g. susigalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvotas	susigalvoti	susigalvota	susigalvotos	susigalvota	-
kilm.	susigalvoto	susigalvotų	susigalvotos	susigalvotų	-	-
naud.	susigalvotam	susigalvotiems	susigalvotai	susigalvotoms	-	-
gal.	susigalvotą	susigalvotus	susigalvotą	susigalvotas	-	-
įnag.	susigalvotu	susigalvotais	susigalvota	susigalvotomis	-	-
viet.	susigalvotame	susigalvotuose	susigalvotoje	susigalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvotasis	susigalvotieji	susigalvotoji	susigalvotosios	-	-
kilm.	susigalvotojo	susigalvotųjų	susigalvotosios	susigalvotųjų	-	-
naud.	susigalvotajam	susigalvotiesiems	susigalvotajai	susigalvotosioms	-	-
gal.	susigalvotąjį	susigalvotuosius	susigalvotąją	susigalvotąsias	-	-
įnag.	susigalvotuoju	susigalvotaisiais	susigalvotąja	susigalvotosiomis	-	-
viet.	susigalvotajame	susigalvotuosiuose	susigalvotojoje	susigalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvotas, mot. g. susigalvota.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-tą

susigalvotą

1. ta, kurią susigalvojo

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---