susigalvoja

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

susigalvoja (sangrž. vks., pagr. f., ties. nuos., es. l., vns., 3 asm., ties. nuos., es. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	susigalvoju	susigalvojau	susigalvodavau	susigalvosiu
tu	susigalvoji	susigalvojai	susigalvodavai	susigalvosi
jis, ji	susigalvoja	susigalvojo	susigalvodavo	susigalvos
mes	susigalvojame, susigalvojam	susigalvojome, susigalvojom	susigalvodavome, susigalvodavom	susigalvosime, susigalvosim
jūs	susigalvojate, susigalvojat	susigalvojote, susigalvojot	susigalvodavote, susigalvodavot	susigalvosite, susigalvosit
jie, jos	susigalvoja	susigalvojo	susigalvodavo	susigalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	susigalvočiau		susigalvotumėme, susigalvotumėm, susigalvotume
2 asm.	susigalvotumei, susigalvotum		susigalvotumėte, susigalvotumėt
3 asm.	susigalvotų		susigalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		susigalvokime, susigalvokim
2 asm.	susigalvoki, susigalvok		susigalvokite, susigalvokit
3 asm.	tesusigalvoja, tesusigalvojie		tesusigalvoja, tesusigalvojie

• žr. pagr. f. susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: susigalvojąs, susigalvojantis, susigalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: susigalvojęs, susigalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: susigalvodavęs, susigalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: susigalvosiąs, susigalvosiantis, susigalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: susigalvojamas, susigalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: susigalvotas, susigalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: susigalvosimas, susigalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: susigalvotinas, susigalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: susigalvojant, susigalvojus, susigalvodavus, susigalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: susigalvodamas, susigalvodama.
• taip pat žr. bdn.: susigalvote, susigalvotinai.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-ja

susigalvoja

1. nuspręsti:
   • Nesusigalvóju, kaip čia padarius – ar eit namo, ar ne.
2. susimąstyti:
   • Ji sėdėjo susigalvojusi.

Etimologija

<= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

Antonimai

    susigalvoja: bendrai

nesusigalvoja (lt)

Išvestiniai žodžiai

    susigalvoja: Išvestiniai žodžiai

nesusigalvoti (lt) (neig. sangrž.)

susigalvojimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  susigalvoja: bendrai

---