sumąstė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sumąstė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sumąstyti, sumąsto, sumąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sumąstau	sumąsčiau	sumąstydavau	sumąstysiu
tu	sumąstai	sumąstei	sumąstydavai	sumąstysi
jis, ji	sumąsto	sumąstė	sumąstydavo	sumąstys
mes	sumąstome, sumąstom	sumąstėme, sumąstėm	sumąstydavome, sumąstydavom	sumąstysime, sumąstysim
jūs	sumąstote, sumąstot	sumąstėte, sumąstėt	sumąstydavote, sumąstydavot	sumąstysite, sumąstysit
jie, jos	sumąsto	sumąstė	sumąstydavo	sumąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sumąstyčiau		sumąstytumėme, sumąstytumėm, sumąstytume
2 asm.	sumąstytumei, sumąstytum		sumąstytumėte, sumąstytumėt
3 asm.	sumąstytų		sumąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sumąstykime, sumąstykim
2 asm.	sumąstyki, sumąstyk		sumąstykite, sumąstykit
3 asm.	tesumąsto, tesumąstai		tesumąsto, tesumąstai

• žr. pagr. f. sumąstyti, sumąsto, sumąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: sumąstąs, sumąstantis, sumąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: sumąstęs, sumąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: sumąstydavęs, sumąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: sumąstysiąs, sumąstysiantis, sumąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: sumąstomas, sumąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: sumąstytas, sumąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: sumąstysimas, sumąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: sumąstytinas, sumąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: sumąstant, sumąsčius, sumąstydavus, sumąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: sumąstydamas, sumąstydama.
• taip pat žr. bdn.: sumąstyte, sumąstytinai.
• Skiemenys: su-mąs-tė

sumąstė

Etimologija

<= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  sumąstė: bendrai

---