sumąstytina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąstytina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstytinas, mot. g. sumąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstytinas	sumąstytini	sumąstytina	sumąstytinos	sumąstytina	-
kilm.	sumąstytino	sumąstytinų	sumąstytinos	sumąstytinų	-	-
naud.	sumąstytinam	sumąstytiniems	sumąstytinai	sumąstytinoms	-	-
gal.	sumąstytiną	sumąstytinus	sumąstytiną	sumąstytinas	-	-
įnag.	sumąstytinu	sumąstytinais	sumąstytina	sumąstytinomis	-	-
viet.	sumąstytiname	sumąstytinuose	sumąstytinoje	sumąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstytinasis	sumąstytinieji	sumąstytinoji	sumąstytinosios	-	-
kilm.	sumąstytinojo	sumąstytinųjų	sumąstytinosios	sumąstytinųjų	-	-
naud.	sumąstytinajam	sumąstytiniesiems	sumąstytinajai	sumąstytinosioms	-	-
gal.	sumąstytinąjį	sumąstytinuosius	sumąstytinąją	sumąstytinąsias	-	-
įnag.	sumąstytinuoju	sumąstytinaisiais	sumąstytinąja	sumąstytinosiomis	-	-
viet.	sumąstytinajame	sumąstytinuosiuose	sumąstytinojoje	sumąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstytinas.
• Skiemenys: su-mąs-ty-ti-na

sumąstytina

1. ta, dėl kurios reikia sumąstyti

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  sumąstytina: bendrai

---