sumąsčius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąsčius (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstęs, mot. g. sumąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstęs	sumąstę	sumąsčiusi, sumąsčius	sumąsčiusios	-	sumąstę
kilm.	sumąsčiusio	sumąsčiusių	sumąsčiusios	sumąsčiusių	-	-
naud.	sumąsčiusiam	sumąsčiusiems	sumąsčiusiai	sumąsčiusioms	-	-
gal.	sumąsčiusį	sumąsčiusius	sumąsčiusią	sumąsčiusias	-	-
įnag.	sumąsčiusiu	sumąsčiusiais	sumąsčiusia	sumąsčiusiomis	-	-
viet.	sumąsčiusiame	sumąsčiusiuose	sumąsčiusioje	sumąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąsčiusysis	sumąsčiusieji	sumąsčiusioji	sumąsčiusiosios	-	-
kilm.	sumąsčiusiojo	sumąsčiusiųjų	sumąsčiusiosios	sumąsčiusiųjų	-	-
naud.	sumąsčiusiajam	sumąsčiusiesiems	sumąsčiusiajai	sumąsčiusiosioms	-	-
gal.	sumąsčiusįjį	sumąsčiusiuosius	sumąsčiusiąją	sumąsčiusiąsias	-	-
įnag.	sumąsčiusiuoju	sumąsčiusiaisiais	sumąsčiusiąja	sumąsčiusiosiomis	-	-
viet.	sumąsčiusiajame	sumąsčiusiuosiuose	sumąsčiusiojoje	sumąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstęs, mot. g. sumąsčiusi.
• Skiemenys: su-mąs-čius

sumąsčius

1. ta, kuri sumąstė

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  sumąsčius: bendrai

---

Padalyvis

sumąsčius (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: sumąstant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
sumąstant	sumąsčius	sumąstydavus	sumąstysiant

• Skiemenys: su-mąs-čius

sumąsčius

1. susijęs su veiksmu sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  sumąsčius: bendrai

---