sumąstysimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąstysimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstysimas, mot. g. sumąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstysimas	sumąstysimi	sumąstysima	sumąstysimos	sumąstysima	-
kilm.	sumąstysimo	sumąstysimų	sumąstysimos	sumąstysimų	-	-
naud.	sumąstysimam	sumąstysimiems	sumąstysimai	sumąstysimoms	-	-
gal.	sumąstysimą	sumąstysimus	sumąstysimą	sumąstysimas	-	-
įnag.	sumąstysimu	sumąstysimais	sumąstysima	sumąstysimomis	-	-
viet.	sumąstysimame	sumąstysimuose	sumąstysimoje	sumąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstysimasis	sumąstysimieji	sumąstysimoji	sumąstysimosios	-	-
kilm.	sumąstysimojo	sumąstysimųjų	sumąstysimosios	sumąstysimųjų	-	-
naud.	sumąstysimajam	sumąstysimiesiems	sumąstysimajai	sumąstysimosioms	-	-
gal.	sumąstysimąjį	sumąstysimuosius	sumąstysimąją	sumąstysimąsias	-	-
įnag.	sumąstysimuoju	sumąstysimaisiais	sumąstysimąja	sumąstysimosiomis	-	-
viet.	sumąstysimajame	sumąstysimuosiuose	sumąstysimojoje	sumąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. sumąstysima.
• Skiemenys: su-mąs-ty-si-mas

sumąstysimas

1. tas, kurį sumąstys

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  sumąstysimas: bendrai

---